One Box to Rule Them All ;]

Hm, na gal kiek per stipriai pasakyta „nekenčiu žmonių“ – tiksliau butu „nekenčiu žmogaus bruožų“ bet, kad jų tiek daug ir dauguma žmonių juos turi (tame tarpe ir aš)...

Kartais man atrodo, kad aš galiu skaityti žmonių mintis (gal kas pritaikysit man diagnoze?). Bet tikrai – klausau žmogaus ir girdžiu kaip jis sako netiesą. Nežinau ką bando apgauti – save ar mane, tačiau negaliu pakęsti tokių žmonių. Senai norėjau parašyti toki postą bet dėl visuomenės normų, baimės būti atstumtam ir viso kito brūdo vis susilaikydavau. Taigi – jeigu nesi „open minded“, esi depresuotas ar nenori su manim susipykti siūlau toliau neskaityti :)

Aš skirstau žmones i tris pagrindines kategorijas ir keletą sub kategorijų.
1) Mano geri draugai ir pažystami;
Tai visi žmonės kurie gerai mane pažysta ir sugeba suprasti ką noriu pasakyti iš puse žodžio.
2) Žmonės su kuriais galiu bendrauti;
Tai normalus žmonės kurie nebando savęs pavaizduoti tokiais kokiais jie nėra, protingi žmonės kuriems jaučiu pagarba (nebūtinai jie tapati turi jausti man).
3) Žmonės su kuriais negaliu bendrauti;
Žmonės kurie bando būti geresniais nei ištiktųjų yra, kurie negerbia kitų, kurie nežino savo vietos.

PVZ.:

Yra tekę bendrauti su žmonėmis kurie „džiaugiasi gyvenimu“. Visada linksmi, klijuoja visokius lipdukus ant monitoriaus: „kokia graži diena“, „šiandien tau viskas sekasi“ ir tt. Tačiau nuo toli matosi (bent jau man, o gal man tik taip atrodo?), kad jiems negerai. Galbūt problemos šeimoje, karjeroje ar dar kur, tačiau užtenka atitinkamai parinkti žodžius ir matai kaip visas jų džiaugimasis gyvenimu griūva kaip kortų namelis. Nesakau, kad visi žmonės kurie džiaugiasi gyvenimu apgaudinėja save – pažystu ir tokiu kurie gyvena „positive thinking“ idėjomis ir tikrai tokie yra. Jiems neišspirsi žemės iš po ko kojų taip paprastai kaip tiems kurie tik apsimetinėja laimingais.

Kita žmonių grupė kurių nemėgstu yra kurie primetinėja savo nuomone kitiems taip versdami juos elgtis prieš savo valią (arba nesupranta, kad ta nuomonė buvo jiems primesta). Nekalbu apie toki primetimą kai „eik ruošti pamoku“, „eik valgyti“, „eik dirbti“, ar kai prašom draugu ką nors padaryti. Aš neturiu jokių problemų su tuo primetimu kai žmogus supranta, kad mintis jam buvo primesta ir jis gali pats savarankiškai pasirinkti kaip elgtis. Pažystu žmonių kurie naudodamiesi valdžia kontroliuoja žmones ir galiausiai priverčia žmogų galvoti, kad jis pats taip ir norėjo. Žinoma dauguma mes tai darom. Aš irgi taip darau, ir aš mėgstu kai žmonės daro taip kaip aš noriu, tačiau aš stengiuosi pačiam žmogui duoti apsispręsti kaip elgtis. Dažnai stengiuosi žmogų supainioti pasirinkimų laisvėje ir džiaugiuosi kai jis pasirenka tai ko norėčiau aš (kas mane pažystat prisiminsite ne viena situacija kai pasakoju kaip tai gerai ir apsuku pokalbi pradedu pasakoti kaip tai blogai).
Taip pat, nemėgstu ir žmonių kurie pasiduoda nuomonės primetimui arba yra per „akli“ kad pastebėtų kad nuomonė jiems yra primesta. Žinoma tai neišvengiama – tėvai primeta savo nuomone vaikams, darbdaviai darbuotojams ir panašiai todėl kartais esi priverstas taip kaip nori kiti. Aš suprantu žmones kurie tai daro, tačiau negaliu suprasti tų žmonių kurie nesupranta, kad nuomonė jiems buvo primesta.

Sekanti grupė kurių nemėgstu tai tokie žmonės kurie laiko save geresniais už kitus nors iš tikro tokie nėra. Yra žmonių kurie „pasikėlę“ tačiau jie turi tam teisę. PVZ aš neturiu jokių problemų su „pasikėlusiais“ (proto ribose) protingais žmonėmis. Tačiau yra tokių žmonių kurie nuo pat bendravimo pradžios bando demonstruoti savo pranašumą prieš kitus net nežinodami su kuo bendrauja.

Nemėgstu žmonių kurie padarytu viską, kad tik jiems butu nauda. Tokių žmonių kurie lipa kitiems per galvas dėl kažkokio tikslo.

Nemėgstu žmonių kurie nežino savo vietos. Tai tokie žmonės kuriems sakai „ne“ o jie vis tiek lenda į akis.

Nemėgstu žmonių kurie meilinasi ir visaip bando tapti tavo „geriausiu draugu“. Arba prisišiukšlina ir lenda į akis koks jis dabar geras.

Nemėgstu meluojančiu (be reikalo) žmonių. Aš asmeniškai labai retai meluoju (dažniau nutyliu) ir beveik visada sakau tiesą jeigu paklausia tiesiai ir teisingai. Nesuprantu tokiu žmonių kurie meluoja dėl kiekvienos smulkmenos.

Nemėgstu pažadukų. Aš suprantu, kad negalima visada ištesėti tai ką žadėjai, tačiau būna žmonių kurie žada ištisai ir paskui neištęsi.

Yra turbūt ir daugiau bruožų kurių čia nepaminėjau, bet šiam momentui išsisėmiau taigi čia ir pabaigsiu. Nors kogero parašysiu dar kada posto tęsinį :)